Grupės

Amžiaus grupės

IMG_9227

4 - 5 metų vaikai

Keturmečiai vaikai motorinio vystymosi lygio atžvilgiu yra nedaug kuo skiriasi nuo trejų metų amžiaus vaikų, nor sir yra labiau įgudę.jie vikresni, miklesni, juda drąsiau ir laisviau.70-75proc. šio amžiaus vaikų yra pajėgūs koordinuoti rankų ir kojų judesius. Keturmečiai jaučia didesnį poreikį judėti, tačiau jie sugeba ir ilgiauišlaikyti dėmesį, geriau reaguoja į signalus ir paliepimus. Ketverių metų vaikas gerai bėgioja ir gana sklandžiai atlieka šuolįįsibėgėjus. Jo netrikdo šoktelėjimai, jis geba nesunkiai atlikti lengvų šuoliukų seriją, beje, dažnai tai daro stichiškai ir beveik nesąmoningai, pavyzdžiui, eina ar bėga pasišokinėdamas. Ketverių metų vaikas įgunda atlikti paprastus pusiausvyros pratimus, tvirčiau stovi ant vienos kojos. Vaiko pusiausvyros jausmą rodo gebėjimas pernešti indą su vandeniu jo neišliejant.

Tarp 4-ų ir 5-ų gyvenimo metų vystimosi procesai vyksta sparčiau. Šiuo amžiaus tarpsniu vykstančios permainos yra šuoliškos. Matome itin spartų motorinį vystimąsi – beje, žymiai pagerėja judesių koordinacija – iki tol judesių buvo tik mokomasi. Penkerių metų vaikas įžengia į vadinamąjį motorikos aukso amžių. Vaikai stiprėja, darosi supratingesni, tobulėja jų judesių koordinacija, dėmesys ir atmintis. Padidėja greitis, vikrumas ir bendra ištvermė. Judesiai laisvėja, vaikas išmoksta specializuotų manualinių veiksmų, Judesiai darosi tikslingi, specifiški ir ekonomiški.

Tinkamas fizinis lavinimas gerina vidaus organų veiklą, užkerta kelią įvairioms ligoms bei formuoja proporcingą kūno sudėjimą ir laikyseną.

Vaikas gimsta su sveiku stuburu ir sveikomis pėdomis. Tinkamos gyvenimo sąlygos, reikiamas maitinimas ir pakankamas bei įvairiapusis judėjimas turėtų suformuoti sveiką, taisyklingos figūros ir laikysenos vaiką. Tačiau ne visada taip atsitinka. Neretai vaiko figūra būna su defektais. Pirminė ir svarbiausia ydingos laikysenos priežastis esti kūną laikančių raumenų silpnumas, tinkamai parinktų fizinių pratimų bei žaidimų stygius ir blogi laikysenos įpročiai. Laikysenos ydų atsiranda, jei tie raumenys nepakankamai išsivystę, silpni ar nusilpę.

IMG_9238

6 - 7 metų vaikai

Šių vaikų motorika toliau sparčiai vystosi. Šiame amžiuje vėl padidėja judrumas. Jiems būdingas lankstumas, laisvumas ir dinamika, o kita vertus – judesiai yra tikslingi, tinkamai parinkti konkrečiai užduočiai ir dėl ekonomiškesni. Tai padidina vaiko ištvermę. Šio amžiaus vaikai veikdami numato judesius, tai rodo jo povyza – palenktas į priekį liemuo ir ištiestos rankos gaudant sviedinį arba atsitraukimas matant, kad sviedinys pralėks pro šalį.

Vyksta kai kurių paprastų vaikų judesių – žygiavimo, bėgimo, šuoliukų – automatizacija. Ji teikia judesiams sklandumo, laisvumo ir padeda vaikams jungti juos su kitais judesiais, pavyzdžiui, bėgimą su metimu baigiamojoje bėgimo fazėje. Tokio amžiaus vaikai sklandžiai atlieka judesių kombinaciją, jiems galima teikti sunkesnius, daugiau pastangų reikalaujančius pratimus, įstengia atlikti didumą sudėtingų pratimų ant prietaisų ir geros ritmo pajautos reikalaujančių pratimų.

Baigiantis šeštiems ir septintiems gyvenimo metams vaikai turėtų pasiekti vadinamąją mokyklinę brandą. Jo protinio ir motorinio išsivysimo lygis bei fizinis ir percepcinis – motorinis pajėgumas turėtų būti toks, kad vaikas nesunkiai adaptuotųsi mokyklos aplinkoje.

IMG_9117

8 - 10 metų vaikai

Fizinis aktyvumas ankstyvoje vaikystėje (ir ypač kūdikystėje) turi platų poveikio diapazoną ir tiesiogiai teigiamai veikia vaiko raidą. Jis teigiamai veikia kaulų ir raumenų, širdies ir kraujagyslių bei kvėpavimo sistemų išsivystymą, palaiko būtiną energijos apykaitos balansą, mažina širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnius (hipertenzija, padidėjęs gliukozės ir cholesterolio kiekis kraujyje), didina kaulų tankį. Taip pat veikia vaiko socialinę-emocinę raidą, didina jo socialinių kontaktų galimybę, suteikia papildomą impulsą protiniams gebėjimams vystytis ir pan. Yra daug mokslinių įrodymų, kad fiziškai pasyvūs vaikai gali turėti antsvorio ar būti nutukę. Taip pat įrodyta, kad vaikai, kurie daugiau laiko praleidžia prie televizoriaus ar žaisdami kompiuteriu, labiau tikėtina, turės antsvorio ar bus nutukę. Yra pakankamai įrodymų, kad fizinis aktyvumas taip pat svarbus gerai vaikų bei paauglių psichinei savijautai ir savivartei, o tai ypač svarbu. O fizinis pasyvumas ir nutukimas neigiamai veikia socialinę adaptaciją, mažina savivertę ir didina rizikingos elgsenos pavojų. Vaikai, kurių fizinės veiklos lygis mažesnis, yra labiau linkę į psichologinius ir emocinius sutrikimus. Sportiški vaikai su aukštesniais fizinės veiklos rezultatais (didesnio fizinio pajėgumo ar gaunantys vidutinio ar aukšto intensyvumo fizinį krūvį) bus labiau išlavinę pažintines funkcijas ir jiems geriau seksis moksle. Būtų logiška daryti prielaidą, kad dalyvavimas aukšto lygio sporte ir fizinėje veikloje gali būti tinkama nepilnamečių nusikalstamumo prevencijos priemonė. Mokslininkai, apibendrinę daugelio tyrimų duomenis, teigia, kad bendrai fizinis aktyvumas gali daryti pozityvią įtaką ne tik fizinei, bet ir psichinei sveikatai bei įvairiems psichinę sveikatą teigiamai veikiantiems veiksniams ir kt.).

foto-348

11 ir vyresni

Informacija ruošiama